TYRINĖKIME IR ATRASKIME
Biochemijos laboratorijos programos
Cheminės reakcijos, fermentai, maisto sudėtis ir aplinkos tyrimai – praktinės STEAM veiklos, padedančios susieti mokslą su kasdieniu gyvenimu.
Pasirinkite programą: paspauskite jos pavadinimą ir išskleiskite aprašymą.
Spalvos, medžiagos ir tvarūs sprendimai
01. Spalvų chemija 5–8 klasėms
Mokiniai pasigamina indikatorių ir kuria spalvas atlikdami chemines reakcijas.
I. Biologinės kilmės klijų gamyba iš augalų sėklų gleivių ir pagamintų klijų lipnumo tyrimas 8–9 ir 10–12 klasėms
Mokiniai tyrinėja augalų sėklų išskiriamas gleives ir jų panaudojimą natūraliems klijams gaminti. Sėklos mirkomos, gleivės perkošiamos ir tirštinamos iki reikiamos konsistencijos.
Pagaminti klijai išbandomi ant popieriaus, stiklo, medžio ir plastiko. Lyginamas jų lipnumas, sukibimas ir atsparumas vandeniui, aptariamos natūralių medžiagų panaudojimo galimybės.
II. Rūgščių ir šarmų tyrimas: skrandžio rūgšties koncentracijos įvertinimas 9 klasei
Naudodami modelinį druskos rūgšties tirpalą, mokiniai susipažįsta su titravimo metodu. Jie stebi pH pokyčius, nustato neutralizacijai sunaudotą šarmo kiekį ir apskaičiuoja rūgšties koncentraciją.
Rezultatai pateikiami lentelėmis ar grafikais. Veikla ugdo eksperimentavimo, matavimo, skaičiavimo ir duomenų analizės gebėjimus.
IV. Tvari magija: kurkime bioplastiliną patys! 8–12 klasėms
Mokiniai gamina bioplastiliną iš natūralių medžiagų: matuoja ingredientus, stebi kaitinimo metu vykstančius pokyčius ir vertina gautos medžiagos konsistenciją.
Grupėse kuriami skirtingų spalvų gaminiai, išbandomos jų savybės ir aptariami tvarumo principai. Veikla jungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką.
V. Ar įmanoma sluoksniuoti cukraus tirpalus? 8–9 klasėms
Mokiniai ruošia skirtingų koncentracijų cukraus tirpalus, matuoja jų tankį ir tyrinėja, kaip susidaro spalvoti tirpalų sluoksniai.
Formuluojamos hipotezės, lyginami duomenys ir vertinami rezultatai. Ugdomi tikslaus matavimo, komandinio darbo ir išvadų formulavimo gebėjimai.
IX. Sorbentų panaudojimas vandens valymui 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai lygina įvairių sorbentų – aktyvintos anglies, durpių, vilnos, medžio drožlių, medvilnės ir kitų medžiagų – tinkamumą vandens teršalams šalinti.
Tiriamas medžiagų gebėjimas sulaikyti teršalus ar sugerti naftos produktus, vertinama sorbento tipo ir sąlyčio trukmės įtaka. Aptariamos vandens taršos mažinimo galimybės.
X. Organinių molekulių modeliavimas 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Naudodami rutulinius–strypinius modelius, mokiniai nagrinėja organinių molekulių sandarą, atomų ir cheminių ryšių erdvinį išsidėstymą. Aptariami ryšių kampai, funkcinės grupės ir izomerija.
XII. Vario elektrocheminė danga: sukibimo, struktūros ir sklaidumo analizė 10–12 klasėms
Mokiniai susipažįsta su galvaninio proceso pagrindais ir vario dangos nusodinimu ant skirtingų metalų. Nagrinėjama dangos struktūra, sukibimas ir pasiskirstymas paviršiuje.
Aptariamas elektrocheminių dangų taikymas elektronikoje, paviršių inžinerijoje ir pramonėje, jų poveikis paviršiaus savybėms.
XVI. Muilo gamyba ir savybių įvertinimas 10–12 klasėms
Mokiniai susipažįsta su muilinimo reakcija, muilo gamybos istorija ir žaliavomis. Nagrinėjami skirtingi riebalai bei aliejai, gamybos procesas ir pagaminto muilo savybės.
Maisto sudėtis ir fermentų veikla
III. Maisto energetinė vertė, šilumos kiekis ir maisto produktų sudėties tyrimai 9–12 klasėms
Tiriama maisto produktų energetinė vertė ir sudėtis: geležies, kalcio bei magnio jonai, drėgmė, sausosios medžiagos ir peleningumas.
Taikydami fizikinius ir cheminius metodus, mokiniai analizuoja rezultatus ir aptaria maisto sudėties reikšmę subalansuotai mitybai.
VI. Įvairių fermentų aktyvumo įvertinimas vaisiuose, uogose ir daržovėse bei jų įtaka kokybei 8–9 ir 10–12 klasėms
Mokiniai nagrinėja fermentų reikšmę vaisių, uogų ir daržovių kokybei: spalvai, skoniui, struktūrai ir išsilaikymui.
Tyrinėjama temperatūros ir terpės pH įtaka fermentų aktyvumui, aptariami produktų laikymo ir apdorojimo principai.
VII. Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai susipažįsta su maisto produktų sudėties tyrimais ir geležies, kalcio bei magnio jonų nustatymu. Analizuojami gauti duomenys, aptariama mineralinių medžiagų reikšmė mitybai.
VIII. Fermento amilazės aktyvumo priklausomybė nuo temperatūros, pH ir fermento koncentracijos 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai tiria, kaip temperatūra, pH ir fermento koncentracija veikia amilazės aktyvumą. Krakmolo skaidymas stebimas naudojant jodo tirpalą.
Lyginami skirtingomis sąlygomis gauti rezultatai, formuluojamos išvados apie fermentų veiklą ir jų reikšmę virškinimo procesams.
XIII. Antioksidacinis aktyvumas ir natūralūs vaisių bei daržovių pigmentai 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai susipažįsta su vaisių ir daržovių pigmentais – chlorofilais, karotinoidais ir antocianinais – bei tiria jų antioksidacines savybes.
Nagrinėjama pigmentų kiekio ir spalvos kaita, apdorojimo sąlygų įtaka bei natūralių junginių reikšmė maisto kokybei.
XIV. Aukšto ir žemo glikeminio indekso maisto poveikis gliukozės koncentracijai kraujyje 10–12 klasėms
Nagrinėjama glikeminio indekso sąvoka ir skirtingų maisto produktų poveikis gliukozės koncentracijos kraujyje kaitai. Mokiniai analizuoja sąsajas tarp maisto pasirinkimo, pasisavinimo greičio ir organizmo atsako.
XV. Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Taikydami fizikinius ir cheminius tyrimo metodus, mokiniai nagrinėja maisto produktų sudėtį, nustato geležies, kalcio bei magnio jonus ir aptaria gautų rezultatų reikšmę subalansuotai mitybai.
Aplinkos ir žmogaus tyrimai
XI. Užtvindymo ir sausros įtaka augalų pigmentams 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai tyrinėja, kaip skirtingas vandens kiekis dirvožemyje veikia augalų pigmentus. Nagrinėjama sausros ir užtvindymo įtaka augalams, praktiškai taikomi pigmentų nustatymo metodai.
XVII. Oro kokybės vertinimas bioindikaciniais metodais 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Oro kokybė vertinama pasitelkiant bioindikatorius – kerpes ir samanas. Lyginamas jų paplitimas skirtingose aplinkose, nagrinėjamas teršalų kaupimasis.
Mokiniai susipažįsta su bioindikacinių metodų galimybėmis ir ribotumais, aptaria ilgalaikio aplinkos stebėjimo reikšmę.
XVIII. Antropometrinių parametrų ir judėjimo ypatumų tarpusavio priklausomybė 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Atliekami kūno matmenų matavimai ir judesių analizė. Mokiniai nagrinėja sąsajas tarp antropometrinių parametrų, žingsnio ilgio, pusiausvyros bei lankstumo ir mokosi interpretuoti tyrimo duomenis.
