Biochemijos laboratorijoje vykdomos STEAM krypties edukacinės programos:
5-8 klasėms
01 programa Edukacinė programa „Spalvų chemija“.
8–9 klasėms
I programa Tiriamasis-praktinis darbas „Biologinės kilmės klijų gamyba iš augalų sėklų gleivių ir pagamintų klijų lipnumo tyrimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų), 8-9 klasėms
II programa Tiriamasis-praktinis darbas „Rūgščių ir šarmų tyrimas: skrandžio rūgšties koncentracijos įvertinimas“ 9 kl.
III programa Tiriamasis-praktinis darbas „Maisto energetinė vertė, šilumos kiekis. Maisto produktų tyrimas. Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms; 9 kl.
IV programa Edukacinė veikla „Tvari magija: kurkime bioplastiliną patys!“ 8-12 kl.
V programa Tiriamasis-praktinis darbas „Ar įmanoma sluoksniuoti cukraus tirpalus?“ 8-9 kl.
10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
VI programa Tiriamasis-praktinis darbas „Įvairių fermentų aktyvumo įvertinimas skirtinguose vaisiuose, uogose ir daržovėse bei jų įtaka kokybei“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms; 8-9 kl.
VII programa Tiriamasis-praktikos darbas „Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose“ 10-12 (II-IV gimnazijų) klasėms.
VIII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Fermento amilazės aktyvumo priklausomybė nuo temperatūros, pH ir fermento koncentracijos tyrimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms;
IX programa Tiriamasis-praktinis darbas „Sorbentų panaudojimas vandens valymui“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
X programa Tiriamasis-praktinis darbas „Organinių molekulių modeliavimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms;
XI programa Tiriamasis-praktinis darbas „Skirtingų vandens lygių ekstremumų (užtvindymo ir sausros) įtaka augalų pigmentams“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
XII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Vario elektrocheminė danga: sukibimo, struktūros ir sklaidumo analizė“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms
XIII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Antioksidacinis aktyvumas ir įvairių natūralių pigmentų esančių vaisiuose ir daržovėse nauda bei įtaka sveikatai“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
XIV programa Tiriamasis-praktinis darbas „Aukšto ir žemo glikeminio indekso maisto poveikis gliukozės koncentracijai kraujyje“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms
XV programa Tiriamasis-praktinis darbas „Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose“ 10-12 (II-IV gimnazijų) klasėms.
XVI programa Tiriamasis-praktinis darbas „Muilo gamyba ir savybių įvertinimas“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms
XVII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Oro kokybės vertinimas bioindikaciniais metodais“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms.
XVIII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Antropometrinių parametrų ir judėjimo ypatumų tarpusavio priklausomybė“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
PROGRAMŲ ANOTACIJOS
01 programa Edukacinė programa „Spalvų chemija“.
Programos metu mokiniai pasigamins indikatorių ir kurs spalvas atlikdami chemines reakcijas.
I programa Tiriamasis-praktinis darbas „Biologinės kilmės klijų gamyba iš augalų sėklų gleivių ir pagamintų klijų lipnumo tyrimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
Šiame darbe nagrinėjama biologinės kilmės klijų gamyba naudojant augalų sėklų gleives bei analizuojami pagamintų klijų lipnumo ypatumai. Augalų, tokių kaip linų, chia, baziliko, judros, sezamo ir gysločio, sėklos yra žinomos dėl jų gebėjimo išskirti klampias gleives, kuriose yra polisacharidų ir baltymų, suteikiančių lipnumo savybes. Eksperimento metu sėklos mirkomos vandenyje, kad būtų išskiriamos gleivės, kurios vėliau perkošiamos ir tirštinamos, siekiant gauti reikiamą klijų konsistenciją. Pagamintų klijų lipnumo tyrimui naudojami skirtingi paviršiai – popierius, stiklas, medis, plastikas, siekiant įvertinti klijų sukibimo stiprumą ir atsparumą vandeniui. Šio tyrimo rezultatai padeda nustatyti natūralių klijų tinkamumą praktiniam naudojimui bei įvertinti jų potencialą kaip alternatyvą sintetiniams, aplinkai mažiau draugiškiems klijams.
II programa Tiriamasis-praktinis darbas „Rūgščių ir šarmų tyrimas: skrandžio rūgšties koncentracijos įvertinimas“ 9 kl.
Šioje 9 klasės pamokoje „Kiek rūgšties yra skrandžio sultyse?“ mokiniai tyrinėja skrandžio rūgšties koncentraciją, naudodami titravimo metodą. Praktinio darbo metu jie ruošia modelinį HCl tirpalą, titruoja jį NaOH tirpalu, stebi pH pokyčius ir nustato neutralizacijai sunaudoto šarmo kiekį. Remiantis duomenimis, apskaičiuojama rūgšties koncentracija, rezultatai pateikiami lentelėmis ar grafikais. Integruojamos gamtos mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos bei informatikos žinios, ugdomi eksperimentavimo, analitiniai, planavimo, skaičiavimo bei kūrybinio pristatymo gebėjimai. Pamoka sieja mokslinę praktiką su sveikatos temomis, skatina kritiškai mąstyti apie rūgštingumo svarbą žmogaus organizmui.
III programa Tiriamasis-praktinis darbas „Maisto energetinė vertė, šilumos kiekis. Maisto produktų tyrimas. Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms; 9 kl.
Maisto energetinės vertės ir mineralinių ir organinių medžiagų tyrimai yra svarbūs vertinant maisto produktų kokybę ir jų poveikį žmogaus organizmui. Šiame darbe analizuojamas maisto produktų šilumos kiekis, nustatant jų kaloringumą bei energetinę vertę, taip pat tiriama geležies, kalcio ir magnio jonų koncentracija, maisto produkte sukaupta drėgmė, sausas svoris, peleningumas. Tyrimui naudojami fizikiniai ir cheminiai metodai. Gauti rezultatai leidžia įvertinti maisto sudėtį bei jo reikšmę subalansuotai mitybai. Šie tyrimai yra aktualūs siekiant skatinti moksleivius laikytis sveikos ir racionalios mitybos.
IV programa Edukacinė veikla „Tvari magija: kurkime bioplastiliną patys!“ 8-12 kl.
Šioje 8–12 klasių edukacinėje veikloje „Tvari magija: kurkime bioplastiliną patys!“ mokiniai susipažįsta su natūralių medžiagų panaudojimu ir tvarumo principais, gamindami aplinkai draugišką bioplastiliną. Pamokoje integruojami gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika. Mokiniai analizuoja ingredientų chemines bei fizines savybes, atlieka tikslius matavimus, stebi kaitinimo metu vykstančius pokyčius ir vertina gauto produkto konsistenciją. Praktinės veiklos metu lavinami eksperimentavimo, duomenų analizės, technologiniai bei kūrybiniai įgūdžiai. Grupėse gaminamas skirtingų spalvų bioplastilinas, testuojamos jo savybės ir kuriami originalūs gaminiai. Refleksijos metu mokiniai aptaria proceso privalumus, iššūkius bei galimas bioplastilino panaudojimo sritis.
V programa Tiriamasis-praktinis darbas „Ar įmanoma sluoksniuoti cukraus tirpalus?“ 8-9 kl. Šioje pamokoje „Ar įmanoma sluoksniuoti cukraus tirpalus?“ nagrinėjama tirpalų koncentracijos ir tankio sąsaja. Mokiniai tyrinėja, kaip skirtingų koncentracijų sacharozės tirpalai gali sudaryti sluoksnius. Jie patys ruošia tirpalus, matuoja jų tankį, lygina gautus duomenis, mokosi formuluoti hipotezes bei kritiškai vertinti rezultatus. Veikla integruoja gamtos mokslus, matematiką, technologijas, inžineriją ir kūrybinius gebėjimus. Praktinis darbas leidžia mokiniams ugdyti tikslius matavimo įgūdžius, komandinio darbo ir refleksijos kompetencijas. Eksperimento metu mokiniai atranda, kad sluoksniavimą lemia tirpalų koncentracija, o spalvų naudojimas suteikia kūrybiškumo ir vizualinio patrauklumo.
VI programa Tiriamasis-praktinis darbas „Įvairių fermentų aktyvumo įvertinimas skirtinguose vaisiuose, uogose ir daržovėse bei jų įtaka kokybei“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms; 8-9 kl.
Kiekvieną sekundę organizme vyksta tūkstančiai cheminių reakcijų, kurias mūsų organizme koordinuoja fermentai, baltyminiai katalizatoriai, paspartinantys organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai, ir organizmai negalėtų egzistuoti. Vaisiuose, uogose ir daržovėse gausu biologinių katalizatorių, kurie dalyvauja sintezės ir skaidymosi procesuose. O nuo fermentų aktyvumo priklauso vaisių, uogų ir daržovių išsilaikymas bei technologinės savybės. Faktoriai tokie kaip spalva, skonis ir struktūra yra kontroliuojami fermentų. Bet kokie nepalankūs pasikeitimai, cheminiai ar fiziniai, sukelti fermentų, pablogina maisto kokybę ir/ar maistinę vertę. Tyrimų rezultatai rodo, kad fermentų aktyvumui įtakos turi temperatūra. Kai temperatūra yra aukštesnė nei optimalus lygis - fermentai denatūruoja, o esant žemai temperatūrai - aktyvumas mažėja. Todėl maisto produktai yra laikomi šaldytuve, nes žema temperatūra sumažina bakterijų fermentų aktyvumą. Spalvos patvarumui įtakos turi terpės pH, nes hidroliziniai fermentai yra aktyvūs šarminėje terpėje. Peroksidazė ir polifenolių oksidazė vaisiuose, uogose ir daržovėse priklauso nuo terpės pH. Polifenolių oksidazės ir peroksidazės fermentai yra atsakingi už vaisių ir daržovių kokybę, kurios įtakoje yra spalvos pasikeitimai, ypač juslines savybes.
VII programa Tiriamasis-praktikos darbas „Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose“ 10-12 (II-IV gimnazijų) klasėms.
Maisto energetinės vertės ir mineralinių ir organinių medžiagų tyrimai yra svarbūs vertinant maisto produktų kokybę ir jų poveikį žmogaus organizmui. Šiame darbe analizuojamas maisto produktų šilumos kiekis, nustatant jų kaloringumą bei energetinę vertę, taip pat tiriama geležies, kalcio ir magnio jonų koncentracija, maisto produkte sukaupta drėgmė, sausas svoris, peleningumas. Tyrimui naudojami fizikiniai ir cheminiai metodai. Gauti rezultatai leidžia įvertinti maisto sudėtį bei jo reikšmę subalansuotai mitybai. Šie tyrimai yra aktualūs siekiant skatinti moksleivius laikytis sveikos ir racionalios mitybos.
VIII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Fermento amilazės aktyvumo priklausomybė nuo temperatūros, pH ir fermento koncentracijos tyrimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms;
Darbe nustatoma ir apibendrinama fermento amilazės aktyvumo priklausomybė nuo trijų pagrindinių veiksnių: temperatūros, pH ir fermento koncentracijos. Amilazė yra svarbus fermentas, dalyvaujantis polisacharidų skaidymo procese, kurio rezultatas – disacharidų ir monosacharidų susidarymas. Eksperimentinių tyrimų metu stebimas krakmolo skaidymas amilazės pagalba, naudojant jodo tirpalą kaip indikatorių. Eksperimento rezultatai atskleidžia optimalią temperatūrą (apie 37°C), pH intervalą (6,5–7) ir fermento koncentraciją, kuriose amilazė veikia efektyviausiai. Taip pat įvertinami fermento aktyvumo pokyčiai, esant ekstremalioms sąlygoms. Darbo rezultatai suteikia vertingų žinių apie fermentų kinetiką, jų priklausomybę nuo aplinkos sąlygų ir reikšmę biocheminiuose procesuose, ypač virškinime. Tyrimas pabrėžia fermentų funkcijos subtilumą ir jų svarbą organizmo optimaliai veiklai.
IX programa Tiriamasis-praktinis darbas „Sorbentų panaudojimas vandens valymui“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
Vandens tarša yra viena opiausių aplinkosaugos problemų, reikalaujanti veiksmingų sprendimų. Šiame darbe nagrinėjamas įvairių sorbentų, tokių kaip aktyvuota anglis, durpės, vilna, medžio drožlės, medvilnė ir kt. efektyvumas šalinant skirtingų tipų teršalus iš vandens. Eksperimentais vertinamas jų gebėjimas adsorbuoti organinius junginius, sunkiuosius metalus ir aliejų, stebint teršalų koncentracijos pokyčius. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad aktyvinta anglis ir molis pasižymi didžiausiu efektyvumu, o tinkamiausio sorbento pasirinkimas priklauso nuo teršalo pobūdžio. Šie duomenys pabrėžia sorbentų naudojimo potencialą tvariam ir ekologiškam vandens valymui bei jų pritaikomumą realioms aplinkosaugos reikmėms.
Eksperimente „Sorbentų panaudojimas nafta užteršto vandens valymui“ nagrinėjamas įvairių natūralių ir sintetinių sorbentų efektyvumas pašalinant naftos produktus nuo vandens paviršiaus. Tyrimo metu įvertinamas sorbentų gebėjimas sugerti naftą bei jų efektyvumo priklausomybė nuo sorbento tipo, savybių ir sąlyčio su tarša trukmės. Eksperimento rezultatai prisideda prie supratimo apie efektyviausius vandens valymo metodus, kurie gali būti taikomi praktikoje. Be to, tyrimas pabrėžia aplinkosaugos iššūkius ir galimybes panaudoti tvarias medžiagas naftos išsiliejimo pasekmių šalinimui. Rezultatai aktualūs tiek ekologinėje, tiek praktinėje aplinkosaugos srityse.
X programa Tiriamasis-praktinis darbas „Organinių molekulių modeliavimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms;
Organinių molekulių modeliavimas yra svarbus įrankis chemijos moksle, leidžiantis vizualizuoti atomų ir cheminių ryšių erdvinį išsidėstymą. Šiame darbe nagrinėjamas rutulinių–strypinių modelių taikymas, siekiant suprasti molekulių struktūrą, geometriją ir stereochemines savybes. Aptariama, kaip šie modeliai padeda analizuoti kovalentinius ryšius, molekulės ryšių kampus ir jų erdvinį išsidėstymą. Taip pat išskiriami svarbiausi funkcinių grupių ir izomerijos aspektai, naudingi stereochemijos tyrimams. Tyrimas rodo, kad rutuliniai–strypiniai modeliai yra efektyvi mokymo priemonė.
XI programa Tiriamasis-praktinis darbas „Skirtingų vandens lygių ekstremumų (užtvindymo ir sausros) įtaka augalų pigmentams“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
Pigmentų kiekis yra svarbus ir plačiai naudojamas rodiklis, kuris yra vertinamas ir matuojamas norint ištirti įvairių aplinkos stresorių poveikį augalams. Klimato kaita lemia ekstremalių klimato reiškinių atsiradimą, didina jų dažnumą ir trukmę. Visame pasaulyje dažnėjančios ir ilgėjančios sausros ir potvyniai turi įtakos augalų augimui, reikšmingai paveikia augalo pigmentų kiekį. Sumažėjęs pigmentų kiekis sumažina augalo augimą ir atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms. Šio tyrimo metu įgytos žinios ir gebėjimai apie greitą ir efektyvų pigmentų nustatymą bus praktiškai pritaikyti tiriant skirtingo vandens lygio dirvožemyje įtaką augalų pigmentams.
XII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Vario elektrocheminė danga: sukibimo, struktūros ir sklaidumo analizė“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms
Vario elektrocheminės dangos sukibimo, struktūros ir sklaidumo analizė yra svarbus tyrimas, leidžiantis geriau suprasti pramonėje taikomus medžiagų sintezės metodus. Šios dangos plačiai naudojamos detalių komponentų, puslaidininkių, lengvosios ir sunkiosios pramonės gaminiuose, todėl vario dangos savybių tyrimas turi tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę.
Be to, šis tyrimas padės mokiniams geriau suvokti kasdien mus supančius fizikos ir chemijos reiškinius, kurie lemia technologijų vystymąsi įvairiose srityse – nuo medicinos ir lazerių technologijų iki kompiuterinės įrangos bei kosmoso pramonės.
Nors elektrocheminis vario nusodinimo procesas atrodo paprastas, jis remiasi sudėtingais fizikiniais ir cheminiais mechanizmais, kurių supratimas yra būtinas norint efektyviai valdyti paviršiaus inžinerijos technologijas. Tyrime bus nagrinėjami galvaninio proceso pagrindai, bei vario dangos užnešimo galvaniniu būdu ant skirtingų metalų – žalvario, vario, geležies, nerūdijančio plieno ir aliuminio metodikos.
Vario dangos yra reikšmingos dėl kelių praktinių priežasčių: jos pagerina medžiagų atsparumą korozijai, elektros laidumą, litavimo savybes ir mechaninį patvarumą. Tyrime nagrinėjama proceso fizika plačiai taikoma galvanoplastikoje bei kuriant elektrai laidžius paviršius elektronikos komponentų gamyboje.
XIII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Antioksidacinis aktyvumas ir įvairių natūralių pigmentų esančių vaisiuose ir daržovėse nauda bei įtaka sveikatai“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
Natūraliai atsirandantys fitochemikalai vaisiams ir daržovėms suteikia ne tik savitą spalvą, bet ir gali turėti įtakos mūsų sveikatingumui, nes savo sudėtyje turi įvairių antioksidantų, kurie gali apsaugoti nuo laisvųjų radikalų kenksmingo poveikio. Spalva tai esminis vaisių ir daržovių kokybės ženklas (aptinkama įvairių spalvinių junginių). Atsižvelgiant į cheminę sudėtį ir struktūrą jie skirstomi į kelias grupes, tokias kaip chlorofilus, karotinoidus ir flavonoidus. Fotosintezėje iš jų dalyvauja chlorofilai ir kai kurie karotinoidai. Todėl šiame tyrime nagrinėsime skirtingas reakcijas, susidarančias vaisiuose bei daržovėse. Nustatysime daržovių ir vaisių įtaką chlorofilo kaupimuisi, karotinoidų ir antocianinų kiekiui bei įvertinsime antioksidacines savybes. Gauti tyrimo rezultatai parodys, kad natūralią vaisių ir daržovių spalvą galima išsaugoti parinkus optimalias perdirbimo sąlygas, įvertinus cheminę sandarą, fizines ir chemines spalvinių bei bespalvių junginių, lemiančių spalvą, savybes. Chlorofilo ir karotinoidų pigmentų kiekis ne vienodai kinta tirtuose vaisiuose ir daržovėse, o chlorofilas a ir b proporcingai mažėja tiriamuose mėginiuose lyginant su karotenoidų ir antocianinų kiekiu. Didesniu antiradikalinių savybių kiekiu pasižymi tie vaisiai ir daržovės, kuriuose fitogenezės pigmentų kiekis didesnis.
XIV programa Tiriamasis-praktinis darbas „Aukšto ir žemo glikeminio indekso maisto poveikis gliukozės koncentracijai kraujyje“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms
Darbe nustatomas ir apibendrinamas aukšto ir žemo glikeminio indekso (GI) maisto produktų poveikį gliukozės koncentracijai kraujyje. Aukšto GI produktai, kurių indeksas viršija 70, greitai virškinami ir pasisavinami, todėl gliukozės lygis kraujyje staigiai pakyla. Toks staigus padidėjimas sukelia greitą insulino išsiskyrimą, po kurio gali sekti staigus gliukozės sumažėjimas ir energijos „kritimas“. Priešingai, žemo GI maistas (GI < 55) lėtai didina gliukozės koncentraciją kraujyje, išlaikydamas pastovesnį gliukozės lygį ir išvengdamas staigių insulino šuolių. Šis procesas padeda palaikyti ilgalaikį sotumą ir energiją, taip pat gali sumažinti insulino atsparumo riziką. Todėl žemo GI maistas yra naudingas sveikatai ir ypač svarbus asmenims, siekiantiems kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.
XV programa Tiriamasis-praktinis darbas „Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose“ 10-12 (II-IV gimnazijų) klasėms.
Maisto energetinės vertės ir mineralinių ir organinių medžiagų tyrimai yra svarbūs vertinant maisto produktų kokybę ir jų poveikį žmogaus organizmui. Šiame darbe analizuojamas maisto produktų šilumos kiekis, nustatant jų kaloringumą bei energetinę vertę, taip pat tiriama geležies, kalcio ir magnio jonų koncentracija, maisto produkte sukaupta drėgmė, sausas svoris, peleningumas. Tyrimui naudojami fizikiniai ir cheminiai metodai. Gauti rezultatai leidžia įvertinti maisto sudėtį bei jo reikšmę subalansuotai mitybai. Šie tyrimai yra aktualūs siekiant skatinti mokinius laikytis sveikos ir racionalios mitybos.
XVI programa Tiriamasis-praktinis darbas „Muilo gamyba ir savybių įvertinimas“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms
Muilo gamyba per šimtmečius išliko nepakitusi. Pagal senovės romėnų tradiciją reikėjo maišyti lietaus vandenį, potašą ir gyvulių lajus (jautienos arba avienos riebalus). Muilo gamyba buvo ilgas ir sunkus procesas. Pirmiausia riebalus reikėjo išlydyti (ištirpinti ir išfiltruoti). Tuomet buvo dedamas kalio tirpalas. Kadangi vanduo ir aliejus nesimaišo, šį mišinį reikėjo nuolat maišyti ir kaitinti, kad riebalai ištirptų. Pamažu tarp riebalų ir hidroksido vyko cheminė reakcija, vadinama muilinimu, todėl susidarė skystas muilas. Kai riebalai ir vanduo nebeatsiskyrė, mišiniui buvo leista atvėsti. Tuomet buvo dedama druskos, pavyzdžiui, natrio chlorido, kad muilas būtų atskirtas nuo vandens pertekliaus. Muilas pakildavo į viršų, buvo nukošiamas ir dedamas į medines formas, kad sukietėtų. Muilas buvo brandinamas daug mėnesių, kad reakcija vyktų iki galo.
Visas muilas gaminamas iš riebalų ir aliejų, sumaišytų su šarminiais (baziniais) tirpalais. Riebalų ir aliejų yra įvairių rūšių - tiek gyvūninių, tiek augalinių. Riebalai kambario temperatūroje paprastai būna kieti, tačiau daugelis aliejų kambario temperatūroje yra skysti. Skysti maistiniai aliejai gaunami iš kukurūzų, žemės riešutų, alyvuogių, sojų pupelių ir daugelio kitų augalų. Muilui gaminti galima naudoti įvairių rūšių riebalus ir aliejus - nuo kiaulės taukų iki egzotiškų tropinių augalų aliejų.
XVII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Oro kokybės vertinimas bioindikaciniais metodais“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms.
Šis tyrimas skirtas oro kokybės vertinimui naudojant bioindikacinius metodus, pasitelkiant kerpes ir samanas. Darbe analizuojamas oro taršos poveikis bioindikatorių paplitimui ir cheminės sudėties pokyčiams. Tyrimo metu tiriamos skirtingos miesto ir natūralių ekosistemų zonos, siekiant nustatyti sieros dioksido (SO₂), azoto oksidų (NOₓ) koncentracijas aplinkoje. Taikomas kerpių zonų metodas ir samanų mėginių cheminė analizė, leidžianti įvertinti teršalų kaupimąsį. Rezultatai atskleidžia, kad jautrios kerpių rūšys nyksta esant didesniam taršos lygiui. Tyrimas pabrėžia bioindikacinių metodų svarbą atliekant ilgalaikį aplinkos monitoringą ir formuojant oro taršos mažinimo strategijas.
XVIII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Antropometrinių parametrų ir judėjimo ypatumų tarpusavio priklausomybė“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
Antropometrinių parametrų ir judėjimo ypatumų tarpusavio priklausomybė – tai įdomi ir daugiasluoksnė tyrimų sritis, apimanti žmogaus kūno matmenų (antropometrinių parametrų) ir judėjimo funkcijų (dinamikos) sąsajas. Tokio tipo tyrimai gali padėti identifikuoti optimalias kūno proporcijas tam tikroms sporto šakoms ar profesijoms, sukurti geresnes ergonomikos normas ir netgi numatyti galimus sveikatos rizikos veiksnius (pvz., sąnarių ar raumenų traumų riziką).
Tyrimas orientuotas į tai, kaip skirtingi kūno matmenys veikia fizinio judėjimo funkcijas bei gebėjimą efektyviai atlikti judesius. Eksperimento metu atliekami antropometriniai matavimai bei judesių analizė, siekiant įvertinti tokius judėjimo aspektus kaip žingsnio ilgis, pusiausvyra ir lankstumas.
