STEAM centras siūlo edukacines programas pagrindinio ugdymo programos mokiniams:
1. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Biologinės kilmės klijų gamyba iš augalų sėklų gleivių ir pagamintų klijų lipnumo tyrimas“, 8-9 kl.. Šiame darbe nagrinėjama biologinės kilmės klijų gamyba naudojant augalų sėklų gleives bei analizuojami pagamintų klijų lipnumo ypatumai. Augalų, tokių kaip linų, chia, baziliko, judros, sezamo ir gysločio, sėklos yra žinomos dėl jų gebėjimo išskirti klampias gleives, kuriose yra polisacharidų ir baltymų, suteikiančių lipnumo savybes. Eksperimento metu sėklos mirkomos vandenyje, kad būtų išskiriamos gleivės, kurios vėliau perkošiamos ir tirštinamos, siekiant gauti reikiamą klijų konsistenciją. Pagamintų klijų lipnumo tyrimui naudojami skirtingi paviršiai – popierius, stiklas, medis, plastikas, siekiant įvertinti klijų sukibimo stiprumą ir atsparumą vandeniui. Šio tyrimo rezultatai padeda nustatyti natūralių klijų tinkamumą praktiniam naudojimui bei įvertinti jų potencialą kaip alternatyvą sintetiniams, aplinkai mažiau draugiškiems klijams.
2. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Rūgščių ir šarmų tyrimas: skrandžio rūgšties koncentracijos įvertinimas“, 9 kl. Šioje 9 klasės pamokoje „Kiek rūgšties yra skrandžio sultyse?“ mokiniai tyrinėja skrandžio rūgšties koncentraciją, naudodami titravimo metodą. Praktinio darbo metu jie ruošia modelinį HCl tirpalą, titruoja jį NaOH tirpalu, stebi pH pokyčius ir nustato neutralizacijai sunaudoto šarmo kiekį. Remiantis duomenimis, apskaičiuojama rūgšties koncentracija, rezultatai pateikiami lentelėmis ar grafikais. Integruojamos gamtos mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos bei informatikos žinios, ugdomi eksperimentavimo, analitiniai, planavimo, skaičiavimo bei kūrybinio pristatymo gebėjimai. Pamoka sieja mokslinę praktiką su sveikatos temomis, skatina kritiškai mąstyti apie rūgštingumo svarbą žmogaus organizmui.
3. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Maisto energetinė vertė, šilumos kiekis. Maisto produktų tyrimas. Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose“, 9 kl. Maisto energetinės vertės ir mineralinių ir organinių medžiagų tyrimai yra svarbūs vertinant maisto produktų kokybę ir jų poveikį žmogaus organizmui. Šiame darbe analizuojamas maisto produktų šilumos kiekis, nustatant jų kaloringumą bei energetinę vertę, taip pat tiriama geležies, kalcio ir magnio jonų koncentracija, maisto produkte sukaupta drėgmė, sausas svoris, peleningumas. Tyrimui naudojami fizikiniai ir cheminiai metodai. Gauti rezultatai leidžia įvertinti maisto sudėtį bei jo reikšmę subalansuotai mitybai. Šie tyrimai yra aktualūs siekiant skatinti moksleivius laikytis sveikos ir racionalios mitybos.
4. Edukacinė programa „Edukacinė veikla „Tvari magija: kurkime bioplastiliną patys!“, 8-10 kl. Šioje 8–10 klasių edukacinėje veikloje „Tvari magija: kurkime bioplastiliną patys!“ mokiniai susipažįsta su natūralių medžiagų panaudojimu ir tvarumo principais, gamindami aplinkai draugišką bioplastiliną. Pamokoje integruojami gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika. Mokiniai analizuoja ingredientų chemines bei fizines savybes, atlieka tikslius matavimus, stebi kaitinimo metu vykstančius pokyčius ir vertina gauto produkto konsistenciją. Praktinės veiklos metu lavinami eksperimentavimo, duomenų analizės, technologiniai bei kūrybiniai įgūdžiai. Grupėse gaminamas skirtingų spalvų bioplastilinas, testuojamos jo savybės ir kuriami originalūs gaminiai. Refleksijos metu mokiniai aptaria proceso privalumus, iššūkius bei galimas bioplastilino panaudojimo sritis.
5. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Ar įmanoma sluoksniuoti cukraus tirpalus?“, 8-9 kl. Šioje pamokoje „Ar įmanoma sluoksniuoti cukraus tirpalus?“ nagrinėjama tirpalų koncentracijos ir tankio sąsaja. Mokiniai tyrinėja, kaip skirtingų koncentracijų sacharozės tirpalai gali sudaryti sluoksnius. Jie patys ruošia tirpalus, matuoja jų tankį, lygina gautus duomenis, mokosi formuluoti hipotezes bei kritiškai vertinti rezultatus. Veikla integruoja gamtos mokslus, matematiką, technologijas, inžineriją ir kūrybinius gebėjimus. Praktinis darbas leidžia mokiniams ugdyti tikslius matavimo įgūdžius, komandinio darbo ir refleksijos kompetencijas. Eksperimento metu mokiniai atranda, kad sluoksniavimą lemia tirpalų koncentracija, o spalvų naudojimas suteikia kūrybiškumo ir vizualinio patrauklumo.
6. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Įvairių fermentų aktyvumo įvertinimas skirtinguose vaisiuose, uogose ir daržovėse bei jų įtaka kokybei“, 8-10 kl. Kiekvieną sekundę organizme vyksta tūkstančiai cheminių reakcijų, kurias mūsų organizme koordinuoja fermentai, baltyminiai katalizatoriai, paspartinantys organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai, ir organizmai negalėtų egzistuoti. Vaisiuose, uogose ir daržovėse gausu biologinių katalizatorių, kurie dalyvauja sintezės ir skaidymosi procesuose. O nuo fermentų aktyvumo priklauso vaisių, uogų ir daržovių išsilaikymas bei technologinės savybės. Faktoriai tokie kaip spalva, skonis ir struktūra yra kontroliuojami fermentų. Bet kokie nepalankūs pasikeitimai, cheminiai ar fiziniai, sukelti fermentų, pablogina maisto kokybę ir/ar maistinę vertę. Tyrimų rezultatai rodo, kad fermentų aktyvumui įtakos turi temperatūra. Kai temperatūra yra aukštesnė nei optimalus lygis - fermentai denatūruoja, o esant žemai temperatūrai - aktyvumas mažėja. Todėl maisto produktai yra laikomi šaldytuve, nes žema temperatūra sumažina bakterijų fermentų aktyvumą. Spalvos patvarumui įtakos turi terpės pH, nes hidroliziniai fermentai yra aktyvūs šarminėje terpėje. Peroksidazė ir polifenolių oksidazė vaisiuose, uogose ir daržovėse priklauso nuo terpės pH. Polifenolių oksidazės ir peroksidazės fermentai yra atsakingi už vaisių ir daržovių kokybę, kurios įtakoje yra spalvos pasikeitimai, ypač juslines savybes.
7. Edukacinė programa „Edukacinė veikla „Kaip susidarė fosilijos“, 8 kl. Edukacinėje veikloje „Kaip susidarė fosilijos?“ mokiniai praktiškai tyrinėja fosilijų susidarymo procesą, naudodami modeliavimą ir eksperimentavimą. Veikla integruoja biologijos, chemijos, fizikos, geologijos, istorijos, matematikos ir technologijų žinias. Mokiniai aiškinasi, kokios sąlygos būtinos fosilizacijai ir kaip šios liekanos padeda suprasti Žemės praeitį bei gyvybės evoliuciją. Praktinėje veikloje jie naudoja įvairias medžiagas (gipsą, molį, smėlį, plastiliną), kurdami fosilijų imitacijas. Kūrybiškai bendradarbiaudami grupėse, jie stebi, analizuoja ir vertina gautus rezultatus. Ugdomi kritinio mąstymo, problemų sprendimo, duomenų analizės, bendravimo bei kūrybiniai gebėjimai, o refleksija skatina mokinius sąmoningai įsivertinti mokymosi procesą.
8. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Cheminių medžiagų kelionė ląstelėse“, 9-10 kl. Praktiniame darbe tiriami cheminių medžiagų transporto mechanizmai ląstelėje, akcentuojant difuzijos ir osmoso procesus, kurie užtikrina medžiagų apykaitą ir ląstelės gyvybingumą. Mokiniai supažindinami su medžiagų judėjimo per pusiau pralaidžią membraną principais, hipotoninės, hipertoninės ir izotoninės terpės poveikiu ląstelėms bei atlieka praktinius bandymus. Eksperimento metu mokiniai stebi vandens molekulių judėjimą per pusiau pralaidžią ląstelių membraną, vizualiai vertina tirpalų ir ląstelių pokyčius, analizuoja medžiagų pasyvųjį transportą. Gauti rezultatai padės mokiniams suvokti, kaip cheminės medžiagos patenka į ląsteles, juda jose ir prisideda prie gyvybinių funkcijų palaikymo.
9. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Ląstelės ciklas (mitozė) augaluose. Mitozinio indekso, chromosomų aberacijų ir mikrobranduolių buvimo nustatymas ir skaičiavimas“, 10 kl. Tyrimas atliekamas tiriant augalų šaknų ląsteles, dažniausiai naudojant svogūnų ar česnakų šaknis, nes šios ląstelės aktyviai dalijasi ir yra tinkamos mitozės fazių analizei. Eksperimente nustatomi mitozinis indeksas (MI), chromosomų aberacijų dažnis ir mikrobranduolių buvimas bei pasiskirstymas. Šie rodikliai leidžia vertinti ląstelių ciklo dinamiką ir galimą mutageninį poveikį, sukeltą aplinkos veiksnių ar cheminių medžiagų. Tyrimas svarbus siekiant suprasti genetinius pažeidimus, aplinkos mutagenų poveikį augalams ir jų adaptacijos mechanizmus.
10. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Kraujo grupių ir Rh(D) faktoriaus nustatymas: paplitimo dažnio skaičiavimas bei kraujo grupių paveldimumo ir suderinamumo tyrimas“, 9-10 kl. Kraujo grupės – tam tikras kraujo tipas, kurį nulemia kraujyje esančios specifinės struktūros, priklausančios ABO sistemai. ABO sistemą sudaro keturios (O, A, B, AB) kraujo grupės, kurioms būdingos tam tikros eritrocitų paviršiaus antigeninės savybės. Šios sistemos antikūnai yra IgM. Rezus (Rh) faktorius (rezus agliutinogenas) nepriklauso ABO sistemai. Jis nustatytas imunizuojant triušius bengališkos beždžionės (Macacus rhesus) eritrocitais – tai agliutinogenas D.
11. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Skirtingų augimviečių augalų žiotelininio aparato tyrimai. Žiotelių pravirumo įvertinimas skirtingomis aplinkos sąlygomis“, 10 kl. Augalų žiotelės atlieka svarbią funkciją, reguliuodamos vandens garavimą (transpiraciją) ir dujų mainus (fotosintezės metu), todėl jų struktūra ir funkcionavimas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip drėgmė, šviesa, temperatūra ir dirvožemio savybės. Šiame tyrime buvo paimti augalų pavyzdžiai iš skirtingų aplinkų: sausringos vietovės, drėgnos pievos, miškai ir upių pakrantės, siekiant įvertinti žiotelio aparato prisitaikymą prie specifinių aplinkos sąlygų. Gauti duomenys atskleidė, kad augalai sausringose vietose paprastai turi mažiau žiotelių arba dažniau jas užveria, tuo tarpu drėgnų vietų augalai demonstruoja didesnį žiotelių tankumą ir pravirumo lygį. Šie rezultatai patvirtina, kad žiotelinio aparato prisitaikymas yra vienas iš pagrindinių augalų prisitaikymo prie aplinkos mechanizmų, leidžiančių efektyviai valdyti vandens nuostolius ir palaikyti būtinus fiziologinius procesus skirtingomis klimatinėmis sąlygomis.
12. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Aplinkos temperatūros ir rūgščių poveikis augalų plazminės membranos pralaidumui“, 10 kl. Šio tyrimo metu nagrinėjamas aplinkos temperatūros ir rūgščių poveikis augalų ląstelių membranos pralaidumui. Eksperimento objektu pasirenkamos burokėlių ląstelės, kurių vakuolėse esantis betanino pigmentas leidžia vizualiai įvertinti membranos pažeidimus. Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti, kaip skirtingos temperatūros ir pH lygiai veikia plazminės membranos vientisumą, stebint pigmento betanino išsiskyrimą į aplinką. Tyrimo rezultatai suteikia galimybę geriau suprasti, kaip išoriniai aplinkos veiksniai gali keisti membranos fizines ir chemines savybes, bei leidžia praktiškai pritaikyti biologinių membranų veikimo principus. Šis eksperimentas aktualus norint gilinti žinias apie ląstelių sandarą, membranos pralaidumo mechanizmus ir išorinės aplinkos poveikį ląstelių gyvybingumui.
13. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Eritrocitų skaičiaus kraujyje įvertinimas hemocitometru. Skirtingo toniškumo tirpalų poveikis eritrocitams“, 10 kl. Kraujas – tai skystas organizmo audinys, sudarytas iš kraujo ląstelių (40- 45%) ir plazmos (55- 60%). Eritrocitai - raudonos, įgaubto disko formos ląstelės. Tokia jų forma padidina paviršiaus plotą, kas leidžia efektyviau transportuoti dujas organizme. Eritrocitų skaičius ir būklė yra pagrindiniai kraujo rodikliai, būtini žmogaus sveikatos vertinimui. Tyrimas leidžia įvertinti kraujo fiziologinę būklę, nustatyti galimus sutrikimus, tokius kaip anemija ar eritrocitozė, palyginti gautus rezultatus tarp lyčių, amžiaus grupių, skirtingo fizinio aktyvumo žmonių ir kt. Taip pat tyrimas suteikia žinių apie eritrocitų membranų pralaidumą ir ląstelių reakcijas į skirtingo toniškumo tirpalus, kas yra svarbu ne tik klinikiniams tyrimams, bet ir bendram biologijos, biochemijos bei medicinos mokslų supratimui ir turimų žinių taikymui.
14. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Pirštų papiliarinių raštų įvairovė, pasireiškimo dažnio skaičiavimas ir paveldimumo tyrimas“, 10 kl. Pirštų papiliariniai raštai yra unikalūs kiekvienam žmogui ir nesikeičia visą gyvenimą. Šie raštai naudojami asmens tapatybės nustatymui, kriminalistikoje bei biologinių ir genetinių tyrimų srityse. Papiliarinių raštų formavimasis vyksta vaisiaus vystymosi metu ir laikoma, kad į jų raidos procesus gali įsikišti tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
15. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Terpės druskingumo, pH ir natūralių augimo stimuliatorių poveikis sėklų daigumui ir vystymuisi“, 10 kl. Šiame eksperimente tiriama terpės druskingumo, pH ir natūralių augimo stimuliatorių įtaka sėklų daigumui ir gemalo vystymuisi. Tyrimo metu naudojamos skirtingos druskų koncentracijos, rūgštinės ir bazinės terpės bei natūralūs stimuliatoriai (pvz., alavijo sultys, medus, dilgėlių tirpalo ir kt.). Įvertinamas sėklų daigumo procentas, ūglių ir šaknų ilgis bei augimo dinamika, siekiant nustatyti optimalias dygimo ir vystymosi sąlygas ir išsiaiškinti, kaip aplinkos veiksniai veikia augalų fiziologinius procesus. Gauti rezultatai padės suprasti, kokios sąlygos skatina arba slopina sėklų dygimą ir vystymąsi bei suteiks žinių augalų auginimo efektyvumui didinti.
17. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas Tiriamasis - praktikos darbas „Kaip sudarytas ir funkcionuoja širdies raumuo“, 9-10 kl. Šioje programoje mokiniai tiria širdies sandarą ir jos veiklą, taikydami tiriamąją-praktinę veiklą. Jie stebi širdies susitraukimo filmuotą medžiagą, preparuoja gyvūnų širdis, matuoja jų dydį bei masę, identifikuoja dalis ir lygina žinduolio bei paukščio širdis. Mikroskopu analizuojami širdies raumens mikropreparatai, piešiamos ląstelės, piešiniai lyginami su vadovėlio schemomis. Pamokoje integruojami gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika. Ugdomi problemų sprendimo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo gebėjimai, o mokiniai įgyja praktinės patirties tyrinėjant gyvybiškai svarbaus organo struktūrą ir funkcijas.
18. Edukacinė programa „Integruota geografijos – informatikos pamoka „Geografinio žaidimo „Atspėk, koks tai miestas“ kūrimas programuojant Scratch programavimo kalba“, 9 kl. Integruotoje geografijos–informatikos pamokoje I gimnazijos klasės mokiniai kuria geografinį žaidimą „Atspėk, koks tai miestas“ Scratch programavimo aplinkoje, pasitelkdami dirbtinio intelekto įrankius OpenArt, Ideogram ir Adobe Firefly. Veikla skatina kritinį mąstymą, problemų sprendimą, kūrybiškumą, technologinį raštingumą bei komandinius įgūdžius. Mokiniai renkasi, sistemina ir analizuoja informaciją apie miestus, generuoja vaizdus, kuria žaidimą, pristato jį klasėje, išbando draugų darbus ir reflektuoja savo įgūdžių bei žinių įsisavinimą.
19. Edukacinė programa „Praktinė veikla „Aš laimėjau milijoną! Sudėtinių procentų skaičiavimo, taikymo praktikoje pamokos“, 10 kl. Veikla „Aš laimėjau milijoną! Sudėtinių procentų skaičiavimo, taikymo praktikoje pamokos“ skirta II gimn. klasėms, trunka 1,5 val. Mokiniai praktiškai taiko sudėtinių procentų skaičiavimą, planuodami milijono eurų biudžetą penkiose srityse: kelionė, automobilis, studijos, būstas, investicijos. Lavina matematikos gebėjimus, kritinį ir kūrybinį mąstymą, problemų sprendimą bei komandinius įgūdžius. Praktinė veikla apima biudžeto paskirstymą, palūkanų skaičiavimą, sprendimų pristatymą ir refleksiją, ugdant finansinį raštingumą bei atsakingą sprendimų priėmimą.
20. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Uolienų šiluminės savybės ir jų praktinis pritaikymas (Smėlio elementas)“, 10 kl. Medžiagos savybė kaupti ir ilgą laiką išlaikyti šilumą yra plačiai naudojama tiek gamtoje (pvz., vandenynų didelė šiluminė talpa apsaugo atmosferą nuo didelių temperatūros svyravimų), tiek kasdieniame žmogaus gyvenime (židinio masyvūs konstrukciniai elementai skleidžia sukauptą šilumą dar ilgai po to, kai ugnis užgesta). Medžiaga taip pat gali kaupti ir „šaltį“. Abi šios savybės tampa labai aktualios šiomis dienomis dėl mūsų pačių veiklos sukeltų klimato pokyčių. Vienas iš jų svarbiausių pasireiškimų – pastoviai didėjantis ekstremalių klimatinių reiškinių (sausros, liūtys, stiprūs vėjai ir pan.) skaičius. Tam, kad jie būtų suvaldyti, sprendžiama sudėtinga technologinė užduotis – palaipsniui sumažinti žmogaus veiklos nulemtą CO2 emisiją iki nulio. Apie pusę pagaminamos energijos sunaudojama šildymui ir šaldymui. Tuo tarpu gamtinės kilmės „šilumos“ ir „šalčio“ energijos yra daug mus supančioje aplinkoje. Šiuo metu naudojamos ir vystomos technologijos, leidžiančios įvairiais metų laikais kaupti minėtas energijos rūšis, o vėliau jas atitinkamai panaudoti. Smėlis yra kaip tik tokia terpė, kurioje esant šiltiems orams galima kaupti šilumą, o vėliau ją įvairiais būdais panaudoti buityje ir gamyboje, taip mažinant iškastinio kuro deginimą ir CO2 išmetimą į atmosferą. Šis darbas skirtas susipažinti su minėto šilumos kaupimo būdo ypatumais ir praktiniu jo panaudojimu.
21. Edukacinė programa „Maisto energetinė vertė, šilumos kiekis. Maisto produktų tyrimas. Geležies, kalcio, magnio jonų nustatymas maisto produktuose“, 9-10 kl. Maisto energetinės vertės ir mineralinių ir organinių medžiagų tyrimai yra svarbūs vertinant maisto produktų kokybę ir jų poveikį žmogaus organizmui. Šiame darbe analizuojamas maisto produktų šilumos kiekis, nustatant jų kaloringumą bei energetinę vertę, taip pat tiriama geležies, kalcio ir magnio jonų koncentracija, maisto produkte sukaupta drėgmė, sausas svoris, peleningumas. Tyrimui naudojami fizikiniai ir cheminiai metodai. Gauti rezultatai leidžia įvertinti maisto sudėtį bei jo reikšmę subalansuotai mitybai. Šie tyrimai yra aktualūs siekiant skatinti moksleivius laikytis sveikos ir racionalios mitybos.
22. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Interferencija“, 10 kl. Dar XVII a. egzistavo dvi teorijos, apibūdinančios šviesos prigimtį. Izaokas Niutonas manė, kad šviesą sudaro dalelės, o Kristoferis Hiūgenas šviesą laikė bangomis. Abi teorijos galėjo paaiškinti atspindį ir lūžį, tačiau difrakcijos ir interferencijos reiškinius buvo lengviau paaiškinti taikant Huygenso bangų modelį. XIX a. pradžioje Tomo Youngo atliktas dvigubo plyšio eksperimentas pateikė įrodymų, patvirtinančių banginę šviesos prigimtį. Tai pirmasis iš dviejų eksperimentų, kuriuose nagrinėjami susiję difrakcijos ir interferencijos reiškiniai. Pirmiausia palyginsite raštus, kurie susidaro lazerio šviesai praeinant pro vieną arba du plyšius ir patekus į ekraną. Tada sutelksite dėmesį į dvigubo plyšio interferencijos modelio analizę.
23. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Vario elektrocheminė danga: sukibimo, struktūros ir sklaidumo analizė“, 10 kl. Vario elektrocheminės dangos sukibimo, struktūros ir sklaidumo analizė yra svarbus tyrimas, leidžiantis geriau suprasti pramonėje taikomus medžiagų sintezės metodus. Šios dangos plačiai naudojamos detalių komponentų, puslaidininkių, lengvosios ir sunkiosios pramonės gaminiuose, todėl vario dangos savybių tyrimas turi tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę. Be to, šis tyrimas padės mokiniams geriau suvokti kasdien mus supančius fizikos ir chemijos reiškinius, kurie lemia technologijų vystymąsi įvairiose srityse – nuo medicinos ir lazerių technologijų iki kompiuterinės įrangos bei kosmoso pramonės. Nors elektrocheminis vario nusodinimo procesas atrodo paprastas, jis remiasi sudėtingais fizikiniais ir cheminiais mechanizmais, kurių supratimas yra būtinas norint efektyviai valdyti paviršiaus inžinerijos technologijas. Tyrime bus nagrinėjami galvaninio proceso pagrindai, bei vario dangos užnešimo galvaniniu būdu ant skirtingų metalų – žalvario, vario, geležies, nerūdijančio plieno ir aliuminio metodikos. Vario dangos yra reikšmingos dėl kelių praktinių priežasčių: jos pagerina medžiagų atsparumą korozijai, elektros laidumą, litavimo savybes ir mechaninį patvarumą. Tyrime nagrinėjama proceso fizika plačiai taikoma galvanoplastikoje bei kuriant elektrai laidžius paviršius elektronikos komponentų gamyboje.
24. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Difrakcija“, 10 kl. Dar XVII a. egzistavo dvi teorijos, apibūdinančios šviesos prigimtį. Izaokas Niutonas manė, kad šviesą sudaro dalelės, o Kristoferis Hiūgenas šviesą laikė bangomis. Abi teorijos galėjo paaiškinti atspindį ir lūžį, tačiau difrakcijos ir interferencijos reiškinius buvo lengviau paaiškinti taikant Huygenso bangų modelį. XIX a. pradžioje Tomo Youngo atliktas dvigubo plyšio eksperimentas pateikė įrodymų, patvirtinančių banginę šviesos prigimtį. Tai antrasis iš dviejų susijusių eksperimentų, kuriame nagrinėsite susijusius difrakcijos ir interferencijos reiškinius.
25. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Kosminių dalelių detekcija“, 10 kl. Daugelis yra girdėję apie Žemės paviršių pasiekiančius kosminius spindulius. Kosminiai spinduliai – tai nuolatos Žemės paviršių bombarduojančios dalelės, atlekiančios iš kosmoso. Susidurdamos su Žemės atmosfera jos skyla į kitas, mažesnes daleles. Tų dalelių žmogus nejaučia ir nemato, tačiau lėkdama per debesį tokia dalelė jame palieka pėdsaką, kuris aiškiai matomas plika akimi. Tokių dalelių tyrinėjimui skirto didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo LHC (angl. Large Hadron Collider) detektorių dydis sunkiai suvokiamas - sveria tūkstančius tonų ir susideda iš daugybės dalių. Tačiau paprastą dalelių detektorių galima pasidaryti mokykloje ar net namuose. Vienas iš tokių – debesinė kamera, kuri pirmą kartą buvo sukurta JAV, Berklio universitete 1938 metais. Tokio tipo detektoriuje tam, kad gautume „debesį“, kuris ypač jautrus praskriejančioms dalelėms, naudojami alkoholio garai. Šio dalelių detektoriaus gamyba yra gan nesudėtingas procesas galimas panaudojant lengvai prieinamas priemones. Vilsono kamera - prietaisas skirtas skaičiuoti daleles ir stebėti jų judėjimo trajektorijas. Vilsono kameros veikimo principas pagrįstas persotintųjų garų kondensacija apie kondensacijos branduolius, kuriais būna dujų jonai, atirandantys išilgai dalelės trajektorijos.
26. Edukacinė programa „Tiriamasis-praktinis darbas „Uolienų šiluminės savybės ir jų praktinis pritaikymas“, 10 kl. Medžiagos savybė kaupti ir ilgą laiką išlaikyti šilumą yra plačiai naudojama tiek gamtoje (pvz., vandenynų didelė šilumos talpa apsaugo atmosferą nuo didelių temperatūros svyravimų), tiek kasdieniame žmogaus gyvenime (židinio masyvūs konstrukciniai elementai skleidžia sukauptą šilumą dar ilgai po to, kai ugnis užgesta). Kitas pavyzdys yra akmenų, kaip šiluminės energijos kaupiklių, naudojimas įvairių tipų pirčių ritualuose. Šiam tikslui naudojamų uolienų rūšių pasirinkimas yra didelis, o kokią pasirinkti, lemia daug veiksnių, tokie kaip uolienos šiluminė talpa, atsparumas terminiams ciklams, šiluminis laidumas, estetinė išvaizda ir dar eilė kitų. Šiame darbe bus nagrinėjama, kaip geriausiai pasirinkti uolienos rūšį, atsižvelgiant tik į kelis iš jų: uolienos savitąją šiluminę talpą ir tankį.
27. Edukacinė programa „Kūrybinis-praktinis darbas „Vizualiniai pasakojimai. Komiksų kūrimas“, 9-10 kl. Šio kūrybinio-praktinio darbo „Vizualiniai pasakojimai. Komiksų kūrimas“ metu 5–10 klasių mokiniai taiko STEAM principus, jungdami meną, technologijas ir mokslą. Naudodami grafines planšetes ir programą Canva Comic Strip, jie kuria 3–4 kadrų komiksus, išbandydami kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo bei vizualinės raiškos galimybes. Veikla skatina eksperimentuoti, integruoti skirtingų disciplinų žinias, taikyti informacines technologijas kūryboje. Grupinis darbas ugdo bendradarbiavimą, o refleksija leidžia kritiškai įsivertinti procesą bei rezultatą.
28. Edukacinė programa „Kūrybinis-praktinis darbas „XX a. architektūros srovės“, 9 kl. Ši STEAM veikla „XX a. architektūros srovės“ skirta gimnazijų II klasės mokiniams, integruojant architektūros istoriją, braižybą, akademinę dailę, matematiką ir technologijas. Per penkias pamokas mokiniai analizuoja modernizmo, konstruktyvizmo, organinės, metabolistinės ir postmodernistinės architektūros bruožus bei juos perkelia į praktinius kūrybinius darbus – miesto ar atskirų pastatų eskizus, braižinius arba piešinius. Veikla lavina kūrybinį mąstymą, estetinį suvokimą, gebėjimą integruoti skirtingų disciplinų žinias, taikyti trimačio vaizdavimo principus, kritiškai vertinti savo procesą. Ugdomi įgūdžiai leidžia ne tik suprasti architektūros raidą, bet ir atrasti ryšį tarp meno, mokslo bei inžinerijos.
