TYRINĖKIME GYVYBĖS PASLAPTIS
Biologijos ir chemijos laboratorijos programos
Nuo mielių ląstelių ir fosilijų iki augalų prisitaikymo bei žmogaus organizmo – atraskite biologiją ir chemiją per praktines STEAM veiklas.
Pasirinkite programą: paspauskite jos pavadinimą ir išskleiskite aprašymą.
Pirmieji moksliniai atradimai
I. Nematomas rašalas 3–4 klasėms
Mokiniai kuria slaptas žinutes naudodami paprastas buityje randamas medžiagas ir stebi, kaip šilumos poveikis padeda jas atskleisti.
Veikla susieja chemiją, biologiją ir meną, ugdo tyrinėjimo, pastabumo bei kūrybinio mąstymo gebėjimus.
II. Mielių balionas 3–4 klasėms
Mokiniai sužino, kaip mielės rūgimo metu išskiria dujas, ir mikroskopu stebi mielių ląsteles.
Susipažinę su mielių sandara ir rūgimui reikalingomis sąlygomis, atlieka praktinį bandymą ir stebi vykstančius pokyčius.
III. Kaip susidarė fosilijos? 5–9 klasėms
Modeliuodami ir eksperimentuodami mokiniai aiškinasi, kokios sąlygos reikalingos fosilijoms susidaryti ir ką jos atskleidžia apie Žemės praeitį bei gyvybės evoliuciją.
Naudodami gipsą, molį, smėlį ir plastiliną, grupėse kuria fosilijų imitacijas, lygina rezultatus ir aptaria savo atradimus. Veikla jungia gamtos mokslus, istoriją, matematiką ir technologijas.
IV. Pamatyk nematomą: kelionė į mikropasaulį 3–5 klasėms
Mokiniai leisis į pažintinę kelionę po mikropasaulį ir sužinos, kaip veikia mikroskopas bei kokias paslaptis slepia plika akimi nematomi objektai.
Praktinių veiklų metu mokiniai mokysis gaminti laikinuosius mikropreparatus, mikroskopu stebės augalo elodėjos ląsteles, jų sandarą, taip pat tyrinės kraujo ląsteles ir krakmolo grūdelius. Vaizdą padidinę net iki 400 kartų, mokiniai galės iš arti pažvelgti į mažyčius objektus ir atrasti jų įvairovę.
Edukacija skatins vaikų smalsumą, ugdys gamtamokslinį raštingumą, pastabumą, gebėjimą kelti klausimus, stebėti, palyginti ir daryti išvadas. Tai puiki galimybė mokytis per patirtį ir įsitikinti, kad mokslas kupinas netikėtų atradimų!
Gyvybės procesai ir aplinkos poveikis
V. Cheminių medžiagų kelionė ląstelėse 9–12 klasėms · I–IV gimnazijos klasėms
Praktiniame darbe nagrinėjami difuzijos ir osmoso procesai. Mokiniai susipažįsta su medžiagų judėjimu per pusiau pralaidžią membraną ir skirtingo toniškumo tirpalų poveikiu ląstelėms.
Atlikdami bandymus stebi pokyčius, analizuoja rezultatus ir aiškinasi, kaip medžiagų transportas padeda palaikyti ląstelių gyvybines funkcijas.
VI. Skirtingų augimviečių augalų žiotelinio aparato tyrimai ir žiotelių pravirumo įvertinimas 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai tyrinėja augalų žioteles, jų reikšmę dujų mainams ir vandens garavimui. Lyginami skirtingose augimvietėse augančių augalų mėginiai.
Nagrinėjamas žiotelių tankumas bei pravirumas ir jų sąsajos su drėgme, šviesa bei kitais aplinkos veiksniais. Aptariama, kaip augalai reguliuoja vandens nuostolius.
VII. Aplinkos temperatūros ir rūgščių poveikis augalų plazminės membranos pralaidumui 10–12 klasėms
Naudodami burokėlių audinius, mokiniai tiria temperatūros ir terpės pH poveikį ląstelių membranų pralaidumui. Pigmento išsiskyrimas į tirpalą leidžia stebėti vykstančius pokyčius.
Lyginami bandymų rezultatai ir formuluojamos išvados apie aplinkos poveikį biologinių membranų vientisumui.
VIII. Terpės druskingumo, pH ir natūralių augimo stimuliatorių poveikis sėklų daigumui ir vystymuisi 10–12 klasėms
Mokiniai tiria, kaip skirtingos druskų koncentracijos, terpės rūgštingumas ir natūralūs augimo stimuliatoriai veikia sėklų dygimą bei daigų augimą.
Skaičiuojamas daigumo procentas, matuojamas ūglių ir šaknų ilgis, lyginama augimo dinamika. Remdamiesi duomenimis mokiniai vertina, kurios sąlygos skatina, o kurios slopina augimą.
Žmogaus organizmas ir biologinė įvairovė
IX. Kraujo grupių ir Rh(D) faktoriaus nustatymas: paplitimas, paveldimumas ir suderinamumas 11–12 klasėms · III–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai susipažįsta su ABO kraujo grupių sistema ir Rh(D) faktoriumi, nagrinėja kraujo grupių nustatymo principus.
Skaičiuojamas kraujo grupių paplitimo dažnis, analizuojami paveldimumo ir suderinamumo pavyzdžiai.
X. Eritrocitų skaičiaus įvertinimas hemocitometru ir skirtingo toniškumo tirpalų poveikis eritrocitams 11–12 klasėms · III–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai susipažįsta su eritrocitų sandara, funkcijomis ir jų skaičiavimo hemocitometru principu.
Nagrinėjamas skirtingo toniškumo tirpalų poveikis eritrocitams. Veikla padeda suprasti osmosą, ląstelių membranų savybes ir biologinių duomenų analizę.
XI. Pirštų papiliarinių raštų įvairovė, pasireiškimo dažnis ir paveldimumo tyrimas 10–12 klasėms · II–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai tyrinėja pirštų papiliarinių raštų įvairovę, lygina jų tipus ir skaičiuoja pasireiškimo dažnį.
Aptariama genetinių ir aplinkos veiksnių įtaka raštų formavimuisi bei jų taikymas asmens tapatybei nustatyti.
XII. Kaip sudarytas ir funkcionuoja širdies raumuo? 9–12 klasėms · I–IV gimnazijos klasėms
Mokiniai stebi širdies veiklos filmuotą medžiagą, preparuoja gyvūnų širdis, matuoja jų dydį ir masę, atpažįsta dalis bei lygina žinduolio ir paukščio širdis.
Mikroskopu nagrinėjami širdies raumens mikropreparatai, piešiamos ląstelės ir lyginamos su schemomis. Veikla ugdo tyrinėjimo, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo gebėjimus.
Praktiniai pirmosios pagalbos įgūdžiai
XIII. Kritinė minutė 6–10 klasėms
Imituodami skubios pagalbos situacijas, mokiniai mokosi reaguoti į užspringimą, stiprų kraujavimą ir širdies sustojimą.
Praktikuojami pagalbos užspringus veiksmai, spaudžiamojo tvarsčio ir turniketo naudojimas bei pradinio gaivinimo įgūdžiai.
