Biologijos ir chemijos laboratorijoje vykdomos STEAM krypties edukacinės programos:
3–4 klasėms
01 programa Edukacinė programa „Nematomas rašalas“
I programa Edukacinė programa „Mielių balionas“
5–9 klasėms
II programa Edukacinė veikla „Kaip susidarė fosilijos“ 5-9 klasei
9–12 (I–IV gimnazijų) klasėms
III programa Tiriamasis-praktinis darbas „Cheminių medžiagų kelionė ląstelėse“ 9–12 (I–IV gimnazijų) klasėms
IV programa Tiriamasis-praktinis darbas „Ląstelės ciklas (mitozė) augaluose. Mitozinio indekso, chromosomų aberacijų ir mikrobranduolių buvimo nustatymas ir skaičiavimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
V programa Tiriamasis-praktinis darbas „Kraujo grupių ir Rh(D) faktoriaus nustatymas: paplitimo dažnio skaičiavimas bei kraujo grupių paveldimumo ir suderinamumo tyrimas“ 10–12 (III–IV gimnazijų) klasėms
VI programa Tiriamasis-praktinis darbas „Skirtingų augimviečių augalų žiotelininio aparato tyrimai. Žiotelių pravirumo įvertinimas skirtingomis aplinkos sąlygomis“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms;
VII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Aplinkos temperatūros ir rūgščių poveikis augalų plazminės membranos pralaidumui“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms;
VIII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Eritrocitų skaičiaus kraujyje įvertinimas hemocitometru. Skirtingo toniškumo tirpalų poveikis eritrocitams. klijų“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms;
IX programa Tiriamasis-praktinis darbas „Pirštų papiliarinių raštų įvairovė, pasireiškimo dažnio skaičiavimas ir paveldimumo tyrimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
X programa Tiriamasis-praktinis darbas „Terpės druskingumo, pH ir natūralių augimo stimuliatorių poveikis sėklų daigumui ir vystymuisi“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms.
XI programa Tiriamasis-praktinis darbas Tiriamasis - praktikos darbas „Kaip sudarytas ir funkcionuoja širdies raumuo“, 9-12 klasei.
PROGRAMŲ ANOTACIJOS
01 programa Edukacinė programa „Nematomas rašalas“. Ši STEAM veikla pavers mokinius tikraisiais mokslininkais-žvalgais! Jos tikslas - įdomiai ir praktiškai susieti chemiją, biologiją ir meną, ugdant mokinių tyrinėjimo ir kūrybinio mąstymo įgūdžius. Eksperimento metu tyrinėsime, kaip biologinės kilmės medžiagos reaguoja į šilumą ir kaip šis cheminis pokytis leidžia sukurti slaptą žinutę. Mokiniai sukurs savo slaptą žinutę naudodami paprastas, buityje randamas medžiagas, atskleis žinutę pasitelkdami šilumos poveikį ir pamatys stebuklingą (mokslu pagrįstą) virsmą. Mokiniai supras, kaip mokslas padeda kurti paslaptis, kurias perskaitys tik tie, kas žino atrakinimo kodą.
I programa Edukacinė programa „Mielių balionas“
3-4 klasės mokiniai, dalyvaudami programoje, sužinos, kaip mielės sukuria dujas rūgimo metu, ir pamatys mikroskopu, kaip atrodo mažos mielių ląstelės. Nagrinėdami mielių sandarą bei sužinoję sąlygas mielių rūgimui, atliks praktinį darbą, stebėdami rūgimo procesą.
II programa Edukacinė veikla „Kaip susidarė fosilijos“ 5-9 klasei
Edukacinėje veikloje „Kaip susidarė fosilijos?“ mokiniai praktiškai tyrinėja fosilijų susidarymo procesą, naudodami modeliavimą ir eksperimentavimą. Veikla integruoja biologijos, chemijos, fizikos, geologijos, istorijos, matematikos ir technologijų žinias. Mokiniai aiškinasi, kokios sąlygos būtinos fosilizacijai ir kaip šios liekanos padeda suprasti Žemės praeitį bei gyvybės evoliuciją. Praktinėje veikloje jie naudoja įvairias medžiagas (gipsą, molį, smėlį, plastiliną), kurdami fosilijų imitacijas. Kūrybiškai bendradarbiaudami grupėse, jie stebi, analizuoja ir vertina gautus rezultatus. Ugdomi kritinio mąstymo, problemų sprendimo, duomenų analizės, bendravimo bei kūrybiniai gebėjimai, o refleksija skatina mokinius sąmoningai įsivertinti mokymosi procesą.
III programa Tiriamasis-praktinis darbas „Cheminių medžiagų kelionė ląstelėse“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms; 9 kl.
Praktiniame darbe tiriami cheminių medžiagų transporto mechanizmai ląstelėje, akcentuojant difuzijos ir osmoso procesus, kurie užtikrina medžiagų apykaitą ir ląstelės gyvybingumą. Mokiniai supažindinami su medžiagų judėjimo per pusiau pralaidžią membraną principais, hipotoninės, hipertoninės ir izotoninės terpės poveikiu ląstelėms bei atlieka praktinius bandymus.
Eksperimento metu mokiniai stebi vandens molekulių judėjimą per pusiau pralaidžią ląstelių membraną, vizualiai vertina tirpalų ir ląstelių pokyčius, analizuoja medžiagų pasyvųjį transportą. Gauti rezultatai padės mokiniams suvokti, kaip cheminės medžiagos patenka į ląsteles, juda jose ir prisideda prie gyvybinių funkcijų palaikymo.
IV programa Tiriamasis-praktinis darbas „Ląstelės ciklas (mitozė) augaluose. Mitozinio indekso, chromosomų aberacijų ir mikrobranduolių buvimo nustatymas ir skaičiavimas“ 10–12 (III–IV gimnazijų) klasėms
Tyrimas atliekamas tiriant augalų šaknų ląsteles, dažniausiai naudojant svogūnų ar česnakų šaknis, nes šios ląstelės aktyviai dalijasi ir yra tinkamos mitozės fazių analizei. Eksperimente nustatomi mitozinis indeksas (MI), chromosomų aberacijų dažnis ir mikrobranduolių buvimas bei pasiskirstymas. Šie rodikliai leidžia vertinti ląstelių ciklo dinamiką ir galimą mutageninį poveikį, sukeltą aplinkos veiksnių ar cheminių medžiagų. Tyrimas svarbus siekiant suprasti genetinius pažeidimus, aplinkos mutagenų poveikį augalams ir jų adaptacijos mechanizmus.
V programa Tiriamasis-praktinis darbas „Kraujo grupių ir Rh(D) faktoriaus nustatymas: paplitimo dažnio skaičiavimas bei kraujo grupių paveldimumo ir suderinamumo tyrimas“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms
Kraujo grupės – tam tikras kraujo tipas, kurį nulemia kraujyje esančios specifinės struktūros, priklausančios ABO sistemai. ABO sistemą sudaro keturios (O, A, B, AB) kraujo grupės, kurioms būdingos tam tikros eritrocitų paviršiaus antigeninės savybės. Šios sistemos antikūnai yra IgM. Rezus (Rh) faktorius (rezus agliutinogenas) nepriklauso ABO sistemai. Jis nustatytas imunizuojant triušius bengališkos beždžionės (Macacus rhesus) eritrocitais – tai agliutinogenas D.
VI programa Tiriamasis-praktinis darbas „Skirtingų augimviečių augalų žiotelininio aparato tyrimai. Žiotelių pravirumo įvertinimas skirtingomis aplinkos sąlygomis“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
Augalų žiotelės atlieka svarbią funkciją, reguliuodamos vandens garavimą (transpiraciją) ir dujų mainus (fotosintezės metu), todėl jų struktūra ir funkcionavimas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip drėgmė, šviesa, temperatūra ir dirvožemio savybės. Šiame tyrime buvo paimti augalų pavyzdžiai iš skirtingų aplinkų: sausringos vietovės, drėgnos pievos, miškai ir upių pakrantės, siekiant įvertinti žiotelio aparato prisitaikymą prie specifinių aplinkos sąlygų. Gauti duomenys atskleidė, kad augalai sausringose vietose paprastai turi mažiau žiotelių arba dažniau jas užveria, tuo tarpu drėgnų vietų augalai demonstruoja didesnį žiotelių tankumą ir pravirumo lygį. Šie rezultatai patvirtina, kad žiotelinio aparato prisitaikymas yra vienas iš pagrindinių augalų prisitaikymo prie aplinkos mechanizmų, leidžiančių efektyviai valdyti vandens nuostolius ir palaikyti būtinus fiziologinius procesus skirtingomis klimatinėmis sąlygomis.
VII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Aplinkos temperatūros ir rūgščių poveikis augalų plazminės membranos pralaidumui“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms;
Šio tyrimo metu nagrinėjamas aplinkos temperatūros ir rūgščių poveikis augalų ląstelių membranos pralaidumui. Eksperimento objektu pasirenkamos burokėlių ląstelės, kurių vakuolėse esantis betanino pigmentas leidžia vizualiai įvertinti membranos pažeidimus. Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti, kaip skirtingos temperatūros ir pH lygiai veikia plazminės membranos vientisumą, stebint pigmento betanino išsiskyrimą į aplinką.
Tyrimo rezultatai suteikia galimybę geriau suprasti, kaip išoriniai aplinkos veiksniai gali keisti membranos fizines ir chemines savybes, bei leidžia praktiškai pritaikyti biologinių membranų veikimo principus. Šis eksperimentas aktualus norint gilinti žinias apie ląstelių sandarą, membranos pralaidumo mechanizmus ir išorinės aplinkos poveikį ląstelių gyvybingumui.
VIII programa Tiriamasis-praktinis darbas „Eritrocitų skaičiaus kraujyje įvertinimas hemocitometru. Skirtingo toniškumo tirpalų poveikis eritrocitams. klijų“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms;
Kraujas – tai skystas organizmo audinys, sudarytas iš kraujo ląstelių (40- 45%) ir plazmos (55- 60%). Eritrocitai - raudonos, įgaubto disko formos ląstelės. Tokia jų forma padidina paviršiaus plotą, kas leidžia efektyviau transportuoti dujas organizme. Eritrocitų skaičius ir būklė yra pagrindiniai kraujo rodikliai, būtini žmogaus sveikatos vertinimui. Tyrimas leidžia įvertinti kraujo fiziologinę būklę, nustatyti galimus sutrikimus, tokius kaip anemija ar eritrocitozė, palyginti gautus rezultatus tarp lyčių, amžiaus grupių, skirtingo fizinio aktyvumo žmonių ir kt. Taip pat tyrimas suteikia žinių apie eritrocitų membranų pralaidumą ir ląstelių reakcijas į skirtingo toniškumo tirpalus, kas yra svarbu ne tik klinikiniams tyrimams, bet ir bendram biologijos, biochemijos bei medicinos mokslų supratimui ir turimų žinių taikymui.
IX programa Tiriamasis-praktinis darbas „Pirštų papiliarinių raštų įvairovė, pasireiškimo dažnio skaičiavimas ir paveldimumo tyrimas“ 10–12 (II–IV gimnazijų) klasėms
Pirštų papiliariniai raštai yra unikalūs kiekvienam žmogui ir nesikeičia visą gyvenimą. Šie raštai naudojami asmens tapatybės nustatymui, kriminalistikoje bei biologinių ir genetinių tyrimų srityse. Papiliarinių raštų formavimasis vyksta vaisiaus vystymosi metu ir laikoma, kad į jų raidos procesus gali įsikišti tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
X programa Tiriamasis-praktinis darbas „Terpės druskingumo, pH ir natūralių augimo stimuliatorių poveikis sėklų daigumui ir vystymuisi“ 10-12 (III-IV gimnazijų) klasėms.
Šiame eksperimente tiriama terpės druskingumo, pH ir natūralių augimo stimuliatorių įtaka sėklų daigumui ir gemalo vystymuisi. Tyrimo metu naudojamos skirtingos druskų koncentracijos, rūgštinės ir bazinės terpės bei natūralūs stimuliatoriai (pvz., alavijo sultys, medus, dilgėlių tirpalo ir kt.). Įvertinamas sėklų daigumo procentas, ūglių ir šaknų ilgis bei augimo dinamika, siekiant nustatyti optimalias dygimo ir vystymosi sąlygas ir išsiaiškinti, kaip aplinkos veiksniai veikia augalų fiziologinius procesus. Gauti rezultatai padės suprasti, kokios sąlygos skatina arba slopina sėklų dygimą ir vystymąsi bei suteiks žinių augalų auginimo efektyvumui didinti.
XI programa Tiriamasis-praktinis darbas Tiriamasis - praktikos darbas „Kaip sudarytas ir funkcionuoja širdies raumuo“, 9-12 klasei.
Šioje programoje mokiniai tiria širdies sandarą ir jos veiklą, taikydami tiriamąją-praktinę veiklą. Jie stebi širdies susitraukimo filmuotą medžiagą, preparuoja gyvūnų širdis, matuoja jų dydį bei masę, identifikuoja dalis ir lygina žinduolio bei paukščio širdis. Mikroskopu analizuojami širdies raumens mikropreparatai, piešiamos ląstelės, piešiniai lyginami su vadovėlio schemomis. Pamokoje integruojami gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika. Ugdomi problemų sprendimo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo gebėjimai, o mokiniai įgyja praktinės patirties tyrinėjant gyvybiškai svarbaus organo struktūrą ir funkcijas.
________________________________________
