Mokiniai kurs slaptas žinutes naudodami buityje randamas medžiagas ir atskleis jas pasitelkdami šilumos poveikį.

Tyrinės, kaip biologinės kilmės medžiagos reaguoja į šilumą. Chemiją, biologiją ir meną jungianti veikla lavina tyrinėjimo ir kūrybinio mąstymo įgūdžius.

Pagal užduočių lapo nurodymus mokiniai sumaišys mieles, cukrų ir vandenį, stebės anglies dioksido išsiskyrimą skirtingomis sąlygomis ir fiksuos rezultatus.

Tiriamąją veiklą papildys praktinis darbas – bandelių formavimas, dekoravimas ir kepimas.

Mokiniai susipažins su garsiais pasaulio pastatais, jų architektūra ir konstrukcijų ypatumais. Pasirinkto pastato modelį kurs iš LEGO arba skaitmeniniu formatu Tinkercad platformoje.

Veikla jungia meną, technologijas ir inžineriją, lavina erdvinį mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimo ir komandinio darbo įgūdžius.

Svarbu dalyviams: reikia turėti mobiliuosius telefonus ir galėti užsiėmimo metu prisijungti prie savo el. pašto.

Mokiniai susipažins su metalų druskų spalvomis ir spalvų pokyčiais naudojant indikatorius. Smulkindami, ekstrahuodami ir filtruodami pasigamins raudongūžio kopūsto indikatorių.

Atliks pH indikatoriaus tyrimą, sudarys spalvų skalę ir pristatys gautus rezultatus draugams.

Mokiniai sugalvos savo gaminį, suplanuos jo formą ir matmenis, o iš vienos medžio lentos pasigamins paprastą interjero detalę.

Praktiniame darbe svarbus išradingumas, eksperimentavimas ir gebėjimas idėją paversti veikiančiu prototipu.

Modeliuodami ir eksperimentuodami mokiniai aiškinsis fosilijų susidarymo sąlygas bei jų reikšmę pažįstant Žemės praeitį ir gyvybės evoliuciją.

Naudodami gipsą, molį, smėlį ir plastiliną kurs fosilijų imitacijas. Grupėse stebės, analizuos ir vertins rezultatus, lavins kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimą.

Naudodami grafines planšetes ir Canva komiksų kūrimo įrankį mokiniai kurs 3–4 kadrų komiksus. Jungdami meną, technologijas ir mokslą išbandys vizualinės raiškos galimybes.

Veikla ugdo kūrybinį mąstymą ir problemų sprendimą. Grupinis darbas skatina bendradarbiauti, o refleksija padeda įsivertinti kūrybos procesą bei rezultatą.

Svarbu dalyviams: reikia turėti mobiliuosius telefonus ir galėti užsiėmimo metu prisijungti prie savo el. pašto.

Mokiniai gamins biologinės kilmės klijus iš augalų sėklų gleivių: mirkys sėklas, perkoš išsiskyrusias gleives ir jas tirštins.

Tirs klijų sukibimą su popieriumi, stiklu, medžiu ir plastiku bei atsparumą vandeniui. Vertins natūralių klijų tinkamumą praktiniam naudojimui ir galimybes jais pakeisti sintetinius klijus.

Mokiniai ruoš skirtingų koncentracijų sacharozės tirpalus, matuos jų tankį ir tyrinės, kaip tirpalai sudaro sluoksnius.

Lygins duomenis, formuluos hipotezes ir vertins rezultatus. Spalvoti tirpalai padės vaizdžiai atskleisti koncentracijos ir tankio sąsają, o praktinis darbas lavins matavimo bei komandinio darbo įgūdžius.

Gamindami bioplastiliną mokiniai susipažins su natūralių medžiagų panaudojimu ir tvarumo principais. Analizuos ingredientų savybes, atliks matavimus ir stebės kaitinimo metu vykstančius pokyčius.

Grupėse gamins skirtingų spalvų bioplastiliną, vertins jo konsistenciją, išbandys savybes ir kurs gaminius. Aptars proceso iššūkius bei galimas produkto panaudojimo sritis.

Mokiniai nagrinės fermentų vaidmenį vaisiuose, uogose ir daržovėse, jų įtaką produktų spalvai, skoniui, struktūrai ir išsilaikymui.

Aiškinsis temperatūros poveikį fermentų aktyvumui ir susies šias žinias su maisto produktų kokybe bei laikymo sąlygomis.

Mokiniai susipažins su jūros dumblių įvairove ir jų panaudojimu maisto priedų gamyboje.

Paruoš 0,15 M koncentracijos kalcio chlorido tirpalą ir pagal pateiktą metodiką pagamins spalvotus kalcio alginato rutuliukus. Juos panaudos kurdami ir pateikdami užkandžius.

Mokiniai ruoš modelinį HCl tirpalą, titruos jį NaOH tirpalu, stebės pH pokyčius ir nustatys neutralizacijai sunaudoto šarmo kiekį.

Pagal gautus duomenis apskaičiuos rūgšties koncentraciją, rezultatus pateiks lentelėmis ar grafikais. Veikla sieja laboratorinį tyrimą su rūgštingumo reikšme žmogaus organizmui.

Integruotoje geografijos ir informatikos veikloje mokiniai kurs miestų atpažinimo žaidimą Scratch aplinkoje, pasitelkdami dirbtinio intelekto įrankius OpenArt, Ideogram ir Adobe Firefly.

Rinks, sistemins ir analizuos informaciją apie miestus, generuos vaizdus, programuos žaidimą, pristatys jį ir išbandys draugų darbus. Veikla lavina kūrybiškumą, kritinį mąstymą, technologinį raštingumą bei komandinio darbo įgūdžius.

Taikydami fizikinius ir cheminius metodus mokiniai tirs maisto produktų energetinę vertę, geležies, kalcio ir magnio jonų koncentraciją.

Taip pat nagrinės drėgmę, sausąjį svorį ir peleningumą. Tyrimų rezultatus susies su maisto sudėtimi, kokybe ir subalansuota mityba.

Mokiniai tirs difuzijos ir osmoso procesus, susipažins su medžiagų judėjimu per pusiau pralaidžią membraną bei skirtingų terpių poveikiu ląstelėms.

Atlikdami bandymus stebės tirpalų ir ląstelių pokyčius, analizuos pasyvųjį medžiagų transportą ir jo reikšmę ląstelių gyvybinėms funkcijoms.

Mokiniai stebės filmuotą širdies susitraukimo medžiagą, preparuos gyvūnų širdis, matuos jų dydį ir masę, atpažins dalis bei lygins žinduolio ir paukščio širdis.

Mikroskopu tyrinės širdies raumens mikropreparatus, pieš ląsteles ir lygins jas su vadovėlio schemomis. Veikla padės susieti širdies struktūrą su jos funkcijomis.

Mokiniai nagrinės skirtingose augimvietėse augančių augalų žioteles ir jų pravirumą. Aiškinsis drėgmės, šviesos, temperatūros ir kitų aplinkos veiksnių reikšmę.

Tyrimas padės suprasti, kaip žiotelės reguliuoja vandens garavimą ir dujų mainus bei prisideda prie augalų prisitaikymo prie aplinkos.

Naudodami burokėlių ląsteles mokiniai tirs, kaip temperatūra ir pH veikia ląstelių membranų pralaidumą.

Stebės pigmento betanino išsiskyrimą į aplinką ir pagal spalvos pokyčius vertins aplinkos veiksnių poveikį. Gilins žinias apie ląstelių sandarą ir biologinių membranų veikimą.

Mokiniai susipažins su pirštų papiliarinių raštų įvairove, jų pasireiškimo dažniu ir paveldimumo tyrimo klausimais.

Aptars genetinių bei aplinkos veiksnių vaidmenį formuojantis raštams ir jų panaudojimą asmens tapatybei nustatyti, kriminalistikoje bei biologiniuose tyrimuose.

Mokiniai tirs skirtingų druskų koncentracijų, rūgštinių bei bazinių terpių ir natūralių augimo stimuliatorių poveikį sėklų dygimui.

Vertins daigumo procentą, ūglių ir šaknų ilgį bei augimo dinamiką. Aiškinsis, kokios sąlygos skatina arba slopina augalų dygimą ir vystymąsi.

Mokiniai praktiškai taikys sudėtinių procentų skaičiavimą planuodami milijono eurų biudžetą penkiose srityse: kelionėms, automobiliui, studijoms, būstui ir investicijoms.

Skirstys biudžetą, skaičiuos palūkanas, pristatys sprendimus ir aptars rezultatus. Veikla ugdo finansinį raštingumą, atsakingą sprendimų priėmimą bei komandinio darbo gebėjimus.

Mokiniai susipažins su šilumos kaupimu smėlyje ir šio būdo praktiniu panaudojimu buityje bei gamyboje.

Nagrinės medžiagų gebėjimą kaupti ir išlaikyti šilumą, aptars energijos saugojimo technologijų reikšmę mažinant iškastinio kuro naudojimą.

Mokiniai palygins vaizdus, susidarančius lazerio šviesai praeinant pro vieną arba du plyšius ir patekus į ekraną.

Analizuos dvigubo plyšio interferencijos vaizdą, aiškinsis banginę šviesos prigimtį ir interferencijos bei difrakcijos sąsajas.

Mokiniai nagrinės galvaninio proceso pagrindus ir vario dangos formavimą ant žalvario, vario, geležies, nerūdijančio plieno bei aliuminio.

Analizuos dangos sukibimą, struktūrą ir sklaidumą, aptars elektrocheminių dangų pritaikymą elektronikoje bei kitose pramonės srityse.

Mokiniai nagrinės šviesos difrakcijos reiškinį ir jo ryšį su interferencija. Veikla padės geriau suprasti banginę šviesos prigimtį ir papildys interferencijos tyrimą.

Mokiniai susipažins su kosminiais spinduliais, dalelių aptikimu ir debesinės kameros veikimo principu.

Nagrinės, kaip paprastas dalelių detektorius leidžia stebėti plika akimi nematomų dalelių paliekamus pėdsakus, ir susipažins su jo gamybos galimybėmis.

Mokiniai nagrinės uolienų gebėjimą kaupti šilumą ir jo pritaikymą židiniuose bei pirtyse.

Vertins, kaip uolienos pasirinkimas priklauso nuo jos savitosios šiluminės talpos ir tankio. Susies medžiagų fizikines savybes su praktiniu naudojimu.

Vaikai stebės mielių darbą ir burbuliukų susidarymą, atras, kaip gyvosios gamtos reiškinius galima pamatyti savo akimis.

Eksperimentuodami susipažins su gamtos mokslais, išbandys matavimus ir stebės pokyčius. Veikla skatina smalsumą, moko kelti klausimus ir ieškoti priežasties bei pasekmės ryšių.

Mokiniai sužinos, kaip mielės rūgimo metu išskiria dujas, ir mikroskopu apžiūrės mielių ląsteles.

Susipažinę su mielių sandara ir rūgimui reikalingomis sąlygomis, atliks praktinį darbą ir stebės rūgimo procesą.

Mokiniai taps mokslininkais žvalgais – kurs slaptas žinutes naudodami paprastas, buityje randamas medžiagas ir atskleis jas pasitelkdami šilumos poveikį.

Tyrinės, kaip biologinės kilmės medžiagos reaguoja į šilumą ir kaip šis pokytis leidžia perskaityti paslėptą žinutę. Veikla sieja chemiją, biologiją ir meną, ugdo tyrinėjimo bei kūrybinio mąstymo įgūdžius.

Mokiniai susipažins su elektros srove ir sukonstruos paprastą elektros grandinę naudodami jungiamuosius laidus, šviesos diodą, vaisius ar daržoves.

Tyrinėdami aptars sąvokas „baterija“, „laidas“, „lemputė“ ir „jungiklis“. Multimetru išmatuos įtampą bei srovės stiprį, palygins rezultatus ir aptars, nuo ko jie priklauso.

Veikla skatina smalsumą, loginį mąstymą, klausimų kėlimą ir hipotezių formulavimą.

Mokiniai susipažins su skirtingais principais veikiančiais termometrais ir matuos įvairių daiktų temperatūrą.

Stebės garuojančio kūno temperatūros pokyčius, užrašys matavimo rezultatus skirtingais laiko momentais ir pagal surinktus duomenis nubraižys grafiką. Veikla padės susieti matavimą, stebėjimą ir duomenų vaizdavimą.

Skaičiai ir formos virsta gardžiais kūriniais – vaikai skaičiuos, rūšiuos, lygins ir kurs sausainius.

Veikloje susijungia matematika ir meninė kūryba, lavinami loginiai gebėjimai. Mokiniai patirs, kad matematika gali tapti kūrybingu žaidimu.

Vaikai tyrinės, kaip spalvos maišosi, kinta ir kuria naujus derinius valgomuose desertuose.

Gamtos mokslai, menai ir technologijų elementai susijungs derinant spalvas, formas ir skonius. Veikla ugdo kūrybiškumą, smalsumą ir estetikos pojūtį.

Kepdami sausainius mokiniai mokysis matematikos per planavimą, skaičiavimą ir modeliavimą. Skaičiuos tešlos tūrį, plotą bei sausainių skaičių.

Planuos sausainių išdėstymą ant kepimo popieriaus, formuos skaičius iš tešlos ir pagal sutartas taisykles sutalpins individualius kepimo lapus į bendras skardas.

Dirbdami komandoje analizuos bei modeliuos sausainių išdėstymo strategijas ir aptars savo patirtį.

Mokiniai kuria LEGO labirintus su skirtingo sudėtingumo trasomis: piešia eskizus, stato sienas, akligatvius ir dekoracijas.

Sukurtus labirintus išbando figūrėlėmis ar kamuoliukais, pristato rezultatus ir dalyvauja labirintų įveikimo varžybose.

Veikla jungia STEAM disciplinas, lavina kūrybinį mąstymą, motoriką, erdvinį suvokimą, problemų sprendimo ir bendradarbiavimo gebėjimus. Vertinamas kūrybiškumas, veikimo efektyvumas ir grupinis darbas.

Pasitelkdami Katino Minuso istoriją, mokiniai konstruoja kubą iš išklotinės, jį spalvina ir tyrinėja. Vėliau susipažįsta su interaktyviu Rubiko kubu ir atlieka programėlės užduotis.

Mokosi atpažinti kubo struktūrą – vidurį, kampus ir kraštus, grupuoti spalvas, suvokti erdvines sąvokas bei pastebėti pokytį po veiksmo. Kurdami ir laikydamiesi taisyklių lavina bendradarbiavimo bei komunikavimo gebėjimus.

Naudojamos priemonės: kubo išklotinės, žirklės, klijai, flomasteriai, interaktyvūs Rubiko kubai ir planšetės.

Mokiniai pasigamins savo kubą, susipažins su jo struktūra ir patirs, kaip veikia Rubiko kubas. Veikla sujungia kūrybą, žaidimą ir matematiką.

Mokiniai pažins gyvūnus – drugelį, varlę, vištą arba triušį – lankstydami juos iš popieriaus origami technika.

Mokysis paprastų lankstymo būdų, susipažins su gyvūnų gyvenimo aplinka ir kurs bendrą klasės popierinį „gyvūnų ūkį“. Veikla lavina kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, erdvinį mąstymą ir skatina domėjimąsi gamta bei menu.

Mokiniai susipažins su programavimo pradmenimis naudodami micro:bit mikrovaldiklius. Kurs programas, atkuriančias žinomas melodijas, arba savo muzikinius kūrinius.

Tyrinės muzikos ir matematikos sąsajas – natas, tempą bei ritmą, eksperimentuos su garsais. Veikla lavina technologinius, matematinius, fizikos ir kūrybinius gebėjimus bei emocinę saviraišką.

Mokiniai testuos programas, pristatys rezultatus draugams, aptars patirtį ir įsivertins pasiekimus.

Mokiniai susipažins su micro:bit mikrovaldiklio galimybėmis, jutiklių veikimu ir paprastų žaidimų kūrimu MakeCode programavimo aplinkoje.

Naudodami mygtukus, jutiklius ir LED ekraną kurs interaktyvius žaidimus, išbandys skirtingus programavimo sprendimus ir analizuos žaidimų logiką bei veikimą.

Pristatys savo darbus, aptars rezultatus ir reflektuos, kas pavyko bei kaip įveikė sunkumus. Veikla lavina skaitmeninį raštingumą, programavimo ir loginio mąstymo įgūdžius.

Mokiniai susipažins su 3D modeliavimo aplinka ir Tinkercad programoje sukurs skaitmeninį puodelio modelį.

Tyrinės erdvines figūras, keis jų dydžius ir proporcijas, derins spalvas, kurs ertmes ir jungs elementus į vientisą objektą. Dirbdami individualiai ar grupėse lavins erdvinį mąstymą, kūrybiškumą ir skaitmeninį raštingumą.

Aptars 3D spausdinimo galimybes ir skaitmeninių modelių pritaikymą kasdieniame gyvenime. Veikla integruoja matematiką, dailę, technologijas ir informatiką.